Verbs & Tenses
Olandų kalbos veiksmažodžių linksniavimas yra labai įvairus. Veiksmažodžiai kirčiuojami pagal laikus, nuotaikas, asmenis ir vienaskaitą ar daugiskaitą. Yra silpnųjų ir stipriųjų veiksmažodžių, mišriųjų veiksmažodžių, pagrindinių veiksmažodžių, priešdėlinių ir skiriamųjų veiksmažodžių.
Baigiamasis laikas
Praeities laikas keičia tai, ar veiksmažodis laikomas silpnuoju, ar stipriuoju. Silpnieji veiksmažodžiai - tai veiksmažodžiai, kurie keičiasi prie pagrindinio kamieno pridėjus priesagą, kai yra linksniuojami būtuoju laiku:
Ik kook → Ik kookte
Stiprieji veiksmažodžiai - tai veiksmažodžiai, kurie sudaromi su balsių kaita kamiene:
Ik zing → Ik zong
Silpni būtojo laiko veiksmažodžiai sudaromi pridedant +te vienaskaitoje ir +ten daugiskaitoje, kai kamienas baigiasi bebalsiu priebalsiu (t, k, f, s, ch, p):
Ik straf → Ik strafte → Wij straften
Veiksmažodžiai, kurie nesibaigia vienu iš šių priebalsių, turi priedą +de vienaskaitoje ir +den daugiskaitoje:
Ik bestel → Ik bestelde → Wij bestelden
Veiksmažodžių kamienai, kurie baigiasi raide t, turės dvigubą tt, o d – dvigubą dd:
Ik praat → Ik praatte
Ik antwoord → Ik antwoordde
Būtojo laiko dalyvis susideda iš linksniavimo naudojant ge- + kamienas + d arba t. Kai veiksmažodžio kamienas baigiasi vienu iš priebalsių t, k, f, s, sch, ch arba p, būtasis dalyvis turi baigtis +t:
Hak → Gehakt
Kai kiekviename iš šių sąskambių nėra galūnės, praeities dalyvis baigiasi +d:
Haal → Gehaald
Kamienai, kurie baigiasi t or d natūraliai nereikalauja papildomo t arba d būtojo laiko (pvz., praat → gepraat; antwoord → geantwoord). Priešdėlis nenaudojamas, kai veiksmažodis jau turi natūralų ir nekirčiuotą priešdėlį (pvz., bepalen → bepaald; verenigen → verenigd).
Stiprūs veiksmažodžiai keičiasi iš balsių, kai jie konjuguojami būtuoju laiku. Kiekvienas stiprus veiksmažodis vienaskaitoje neturi linksnių priesagose, daugiskaitos veiksmažodžiai turi priedą +en:
Ik zing (dabar) → Ik zong → Hij zong → Wij zongen → Jullie zongen
Ik loop → Ik liep → Hij liep → Wij liepen → Jullie liepen
Stipraus veiksmažodžio būtasis dalyvis turi priešdėlį ge- + kamienas + -en:
Bleef → Gebleven
Esamasis laikas
Kai veiksmažodžiai sudaromi esamuoju laiku, jie linksniuojami atsižvelgiant į tai, ar jie priklauso nurodomosios, ar padalyvinės būsenos veiksmažodžiams, ir į asmenį:
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
---|---|---|---|---|
Teigiamas | Klausimas | Teigiamas | Klausimas | |
Ik help | Help ik? | Wij helpen | Helpen wij? | |
Jij helpt | Help jij? | Jullie helpen | Helpen jullie? | |
Hij / zij / het helpt | Helpt hij / zij / het? | Zij helpen | Helpen zij? | |
U helpt | Helpt u? |
Daugeliu atvejų, kai veiksmažodis eina su pirmuoju vienaskaitos įvardžiu, jis neturi jokios skyrybos, išskyrus veiksmažodžio kamieną.
Antrasis ir trečiasis vienaskaitos įvardžiai eina su veiksmažodžiu +t. Kartais antrajam vienaskaitos skaitmeniui priklausantis veiksmažodis neturi linksniavimo ir lieka tik kamienas. Daugiskaitos veiksmažodžiai linksniuojami su +en.
Subjunktyvinė nuotaika olandų kalboje išreiškia veiksmą, kuris dar neįvyko, šie veiksmažodžiai linksniai prideda +e vienaskaitoje ir +en daugiskaitoje:
Ik mag → Ik moge → Jullie mogen
Esamasis dalyvis visada apibūdina progresyvų veiksmą, veiksmažodžiai turi infinityvo +d, +end arba +ende priedą, priklausomai nuo daiktavardžio jie eina kartu su:
Schrijven → Schrijvende jongen
Staan → Staand huis
Būtojo kartinio laiko būseną sudaro tik veiksmažodžio kamienas vienaskaitoje ir +t antrajame asmenyje:
Loop door
Loopt u door
Būsimasis laikas
Būsimasis laikas, naudojamas būsimiems įvykiams apibūdinti, naudojamas pridedant pagalbinį veiksmažodį zullen (bus/turės) arba gaan (eiti) ir pridedant antrąjį veiksmažodį jo infinityvo forma.
Ik | zal / ga + infinityvas | Wij/we | zullen / gaan + infinityvas |
Jij/je/u | zal/zult / gaat + infinityvas | Jullie | zullen / gaan + infinityvas |
Hij/zij | zal / gaat + infinityvas | Zij/ze | zullen / gaan + infinityvas |
Ik zal naar huis lopen
Jullie zullen rijk worden
Ik ga morgen het gras knippen
De vrouwen gaan de vereniging opheffen
Atkreipkite dėmesį, kad pagalbiniai veiksmažodžiai daugeliu atvejų stovi po įvardžio ir infinityvinio veiksmažodžio sakinio pabaigoje.
Pagalbinis veiksmažodis zullen yra oficialesnis būdas išreikšti tai, kas įvyks ateityje. Kita vertus, pagalbinis veiksmažodis gaan yra neformalesnis būdas išreikšti, dauguma žmonių šią formą vartoja kasdienėje šnekamojoje kalboje.
Kita įprasta forma būsimiems įvykiams išreikšti - paprastasis būtasis kartinis laikas, šiuo atveju būtina nurodyti konkretų laiką, kada tai įvyks:
Ik rijd straks naar het stadium (Vėliau važiuosiu į stadioną)
Patrick speelt morgen tegen een sterker team (Patrick rytoj žais su stipresne komanda)
Atliktiniai laikai
Ateities atliktinis
Norėdami, kad būtų ateities atliktinis laikas, pridėkite ateities zullen (bus) + būtąjį atliktinį + hebben; praeities atliktinis ateities laikas sudaromas pridedant zou (turėtų) + būtąjį atliktinį + hebben (būtasis atliktinis gali būti prieš ir po hebben abiem atvejais):
Wij zullen gedanst hebben
Wij zouden gedanst hebben
Esamasis atliktinis laikas
Esamasis atsliktinis sukuriamas pridedant esamąjį hebben (turėti) arba zijn (būti) + būtąjį kartą:
Ik heb gedanst
Wij zijn beoordeeld
Būtasis kartinis laikas
Praeities kartinis laikas sukuriamas pridedant praeities had/hadden (turėjo) arba buvo/waren (buvo/buvo) + būtasis kartinis:
Ik had gedanst
Wij waren beoordeeld
Būtasis kartinis sukuriama pridedant praeities had/hadden (turėjo) arba buvo/waren (buvo/buvo) + būtasis dažninis
Pasyvusis balsis padaromas pridedant worden (bus) + praeities veiksmažodis:
Wij worden beoordeeld
Būtasis kartinis
Būtojo kartinio laiko veiksmažodis padaromas pridedant zijn (būti) + būtojo kartinio laiko dalyvį:
Wij worden beoordeeld
Progresyvus aspektas
Progresyvus daromas pridedant pagalbinį veiksmažodį zijn (būti) + aan het + infinityvus veiksmažodis:
De vrouwen zijn aan het lopen
Sąlyginė nuotaika
Sąlyginė nuotaika sukuriama pridedant pagalbinį veiksmažodį būtuoju laiku zou (būtų) vienaskaitoje ir zouden daugiskaitoje:
Ik zou niet door lopen