Verbs and Tenses

Veiksmažodžiai ir laikai - Ρήματα και Χρόνοι

Pagrindinės veiksmažodžių (‘rimata) savybės yra: asmuo, skaičius, balsas, laikas ir nuotaika.

Asmeninių įvardžių vartojimas graikų kalboje nėra būtinas, nes veiksmažodžio forma nurodo, kas ir kada atlieka veiksmą. Graikų kalboje mandagumui apibūdinti naudojamas antrasis daugiskaitos asmuo, o ne vienaskaita. Ne visi veiksmažodžiai turi visas savybes atitinkančias formas (pavyzdžiui, kai kurie turi tik pasyvų balsą). Veiksmažodžiai taip pat gali būti įprasti (oμαλά, oma'la), o tai reiškia, kad keičiasi tik kiekvienos formos priesagos, arba netaisyklingi (ανώμαλα, a'nomala), kai visas žodis gali keistis tam tikromis formomis.

Asmuo	Numeris	Balsas	Įtampa	Nuotaika
Pirmas, antras, trečias	Vienaskaita, daugiskaita	Aktyvus, pasyvus	Dabartis, Praeitis, Praeities tęsinys, Paprasta ateitis, Ateities tęsinys, Dabartinė pilnatvė, Praeities pilnatvė, Ateities pilnatvė	Indikatyvas Imperatyvas Subjunktyvas

Asmuo ir skaičius – Πρόσωπο και αριθμός

Veiksmažodžio asmuo ('prosopo) ir skaičius (arith'mos) rodo, kas atlieka veiksmą, todėl jie suteikia informacijos apie frazės subjektą. Šią informaciją suteikia priesaga, o kartais prieš veiksmažodį vartojamas asmeninis įvardis, kad būtų dar labiau pabrėžta. asmuo parodo, ar veiksmo subjektas yra kalbėtojas, ar kas nors kitas, o skaičius parodo, ar sakinyje dalyvauja vienas ar daugiau žmonių arba daiktų.

Asmuo
Vienaskaita (Ενικός)	Daugiskaita (Πληθυντικός)
Pirmasis asmuo (Πρώτο πρόσωπο) I (εγώ)	Pirmasis asmuo (Πρώτο πρόσωπο) Mes (εμείς)
Antrasis asmuo (Δεύτερο πρόσωπο) Jūs (εσύ)	Antrasis asmuo (Δεύτερο πρόσωπο) Jūs (εσείς)
Trečiasis asmuo (Τρίτο πρόσωπο) Jis/Ji/It (αυτός, αυτή, αυτό)	Trečiasis asmuo (Τρίτο πρόσωπο) Jie (αυτοί, αυτές, αυτά)

Balsas – Φωνή

Veiksmažodžiai paprastai turi dvi balses - aktyviąją ir pasyviąją. Tai rodo veiksmažodžio priesaga, o kai kurie veiksmažodžiai turi tik vieną balsį. Graikų kalboje, kai veiksmažodis baigiasi galūne -ω arba -ώ pirmojo asmens vienaskaitoje, jis yra veikiamosios rūšies. Kai veiksmažodis baigiasi galūne -αι, jis yra pasyviojoje kalboje. Aktyvusis (energiti'ki) balsis rodo, kad subjektas atlieka veiksmą, o pasyvusis (pathiti'ki) balsis reiškia, kad subjektą veikia veiksmas. Pasyvusis balsis taip pat vartojamas norint parodyti, kad kas nors atlieka veiksmą pats su savimi arba kad veiksmas atliekamas abipusiškai ar bendrai dviejų ar daugiau žmonių.

Pavyzdys (παράδειγμα)
Ενεργητική φωνή (aktyvus balsas)	Ψήνω μπισκότα (kepu sausainius)
Παθητική φωνή (pasyvus balsas)	Τα μπισκότα ψήνονται (sausainiai kepami)

Įtemptas – Χρόνος

Laikas ('hronos) parodo, kada veiksmažodis atliekamas. Jis gali reikšti dabartį, praeitį arba ateitį.

Įtampa
Dabartis (Παρόν, pa’ron)	Praeitis (Παρελθόν, parel’thon)	Ateitis (Μέλλον, ‘melon)
Dabartis (Ενεστώτας, ene’stotas), Esamasis Laikas (Παρακείμενος, para’kimenos)	Praeitis (Αόριστος, a’oristos), Būtasis Tęstinis Laikas (Παρατατικός, paratati’kos), Praeities būtasis kartinis (Υπερσυντέλικος,)	Paprasta būsimoji ateitis (Στιγμιαίος Μέλλοντας, stiγmi’eos ‘melondas), Ateities tęstinis laikas (ΕξακολουθητιΜλαkos΂ττakτλαkosν’οητικοντας ondas), Ateities atliktinis laikas (Συντελεσμένος Μέλλοντας, sindeles’menos ‘melondas)

Pavyzdžiai

Netaisyklingas veiksmažodis „valgyti“ (τρώω) aktyviu balsu	Pirmas asmuo vienaskaita	Antrasis asmuo vienaskaita	Trečiasis asmuo vienaskaita	Pirmasis asmuo daugiskaita	Antrasis asmuo daugiskaita	Trečiasis asmuo daugiskaita
Dabartis	Εγώ τρώω	Εσύ τρως	Αυτός- αυτή- αυτό τρώει	Εμείς τρώμε	Εσείς τρώτε	Αυτοί- αυτές -αυτά τρώνε
Dabartinė būtojo kartinio laiko forma	Εγώ έχω φάει	Εσύ έχεις φάει	Αυτός- αυτή- αυτό έχει φάει	Εμείς έχουμε φάει	Εσείς έχετε φάει	Αυτοί- αυτές- αυτά έχουν φάει
Praeitis	Εγώ έφαγα	Εσύ έφαγες	Αυτός- αυτή- αυτό έφαγε	Εμείς φάγαμε	Εσείς φάγατε	Αυτοί- αυτές- αυτά έφαγαν
Praeities tęstinė forma	Εγώ έτρωγα	Εσύ έτρωγες	Αυτός- αυτή- αυτό έτρωγε	Εμείς τρώγαμε	Εσείς τρώγατε	Αυτοί- αυτές- αυτά έτρωγαν
Praeities būtasis kartinis laikas	Εγώ είχα φάει	Εσύ είχες φάει	Αυτός- αυτή- αυτό είχε φάει	Εμείς είχαμε φάει	Εσείς είχατε φάει	Αυτοί- αυτές- αυτά είχαν φάει
Paprastoji ateitis	Εγώ θα φάω	Εσύ θα φας	Αυτός- αυτή- αυτό θα φάει	Εμείς θα φάμε	Εσείς θα φάτε	Αυτοί- αυτές- αυτά θα φάνε
Būsimasis tęstinis	Εγώ θα τρώω	Εσύ θα τρως	Αυτός- αυτή- αυτό θα τρώει	Εμείς θα τρώμε	Εσείς θα τρώτε	Αυτοί- αυτές- αυτά θα τρώνε
Būsimasis kartinis laikas	Εγώ θα έχω φάει	Εσύ θα έχεις φάει	Αυτός- αυτή- αυτό θα έχει φάει	Εμείς θα έχουμε φάει	Εσείς θα έχετε φάει	Αυτοί-αυτές-αυτά θα έχουν φάει

Netaisyklingas veiksmažodis "valgyti" (τρώω) pasyviajame balse	Pirmas asmuo vienaskaita	Antrasis asmuo vienaskaita	Trečiasis asmuo vienaskaita	Pirmasis asmuo daugiskaita	Antrasis asmuo daugiskaita	Trečiasis asmuo daugiskaita
Dabartis	Εγώ τρώγομαι	Εσύ τρώγεσαι	Αυτός- αυτή- αυτό τρώγεται	Εμείς τρωγόμαστε	Εσείς τρώγεστε	Αυτοί- αυτές -αυτά τρώγονται
Dabartinė būtojo kartinio laiko forma	Εγώ έχω φαγωθεί	Εσύ έχεις φαγωθεί	Αυτός- αυτή- αυτό έχει φαγωθεί	Εμείς έχουμε φαγωθεί	Εσείς έχετε φαγωθεί	Αυτοί- αυτές- αυτά έχουν φαγωθεί
Praeitis	Εγώ φαγώθηκα	Εσύ φαγώθηκες	Αυτός- αυτή- αυτό φαγώθηκε	Εμείς φαγωθήκαμε	Εσείς φαγωθήκατε	Αυτοί- αυτές- αυτά φαγώθηκαν
Praeities tęstinė forma	Εγώ τρωγόμουν- φαγωνόμουν	Εσύ τρωγόσουν- φαγωνόσουν	Αυτός- αυτή- αυτό τρωγόταν- φαγωνόταν	Εμείς τρωγόμασταν- φαγωνόμασταν	Εσείς τρωγόσασταν- φαγωνόσασταν	Αυτοί- αυτές- αυτά τρωγόντουσαν- φαγωνόντουσαν
Praeities būtasis kartinis laikas	Εγώ είχα φαγωθεί	Εσύ είχες φαγωθεί	Αυτός- αυτή- αυτό είχε φαγωθεί	Εμείς είχαμε φαγωθεί	Εσείς είχατε φαγωθεί	Αυτοί- αυτές- αυτά είχαν φαγωθεί
Paprastoji ateitis	Εγώ θα φαγωθώ	Εσύ θα φαγωθείς	Αυτός- αυτή- αυτό θα φαγωθεί	Εμείς θα φαγωθούμε	Εσείς θα φαγωθείτε	Αυτοί- αυτές- αυτά θα φαγωθούν
Būsimasis tęstinis	Εγώ θα τρώγομαι - φαγώνομαι	Εσύ θα τρώγεσαι- φαγώνεσαι	Αυτός- αυτή- αυτό θα τρώγεται - φαγώνεται	Εμείς θα τρωγόμαστε- φαγωνόμαστε	Εσείς θα τρώγεστε - φαγώνεστε	Αυτοί- αυτές- αυτά θα τρώγονται - φαγώνονται
Būsimasis kartinis laikas	Εγώ θα έχω φαγωθεί	Εσύ θα έχεις φαγωθεί	Αυτός- αυτή- αυτό θα έχει φαγωθεί	Εμείς θα έχουμε φαγωθεί	Εσείς θα έχετε φαγωθεί	Αυτοί- αυτές- αυτά θα έχουν φαγωθεί

Nuotaika - Έγκλιση

Graikų kalba turi tris nuosakas: orientacinį, liepiamąjį ir pavaldinį. Jų naudojimas priklauso nuo to, ką kalbėtojas nori pasakyti. Indikatyvas naudojamas apibūdinti ir įvykiui, imperatyvas – duoti įsakymus ar prašymus, o polinkis – pasiūlyti ar išreikšti norą.
Įsakymas turi tik paprastą esamąjį ir būtąjį laiką. Subjunktyvas turi tik paprastą dabartį, paprastą tobulą ir paprastą praeitį. Tačiau ne kiekvienas veiksmažodis turi visas formas. Nuotaikos formuojamos su skirtingomis priesagomis, priklausomai nuo veiksmažodžio.

Nuotaika ('konvergencija, 'eglisi)
Orientacinė (Οριστική, oristi’ki)	Privalomasis žodis (Προστακτική, prostakti’ki)	Subjunktyvinis (Υποτακτική, ipotakti’ki)
Neiginys sudaromas su δεν prieš veiksmažodį.	Neturi neigiamų savybių. Jo neiginys iš esmės yra subjunkcinis neiginys.	Jis sudaromas su να arba ας prieš veiksmažodį ir μην neigiama forma.

Pavyzdžiai

Τρώω το φαγητό μο	Φάε το φαγητό σου!	Ας φάμε το φαγητό μας.
I eat my food.	Eat your food!	Let’s eat our food.