Verb Tenses

Islandų kalboje yra 8 veiksmažodžių laikai / nuotaikos, vadinami tíðir. Yra du tikrieji laikai ir šeši laikai / nuotaikos, sudaryti naudojant pagalbinius veiksmažodžius hafa ir munu

Todėl mokydamiesi islandų kalbos veiksmažodžio taip pat turėtumėte išmokti praeities bendratį ir paprastąją praeities formą, jei ji yra netaisyklinga.

Čia pateikiami veiksmažodžio gera laikai:

Dabartis nútíð:	Hann gerir það.	Jis tai daro.
Preterite (paprastoji praeitis) þátíð:	Hann gerði það.	Jis tai padarė.
Puiku: núliðin tíð	Hann hefur gert það.	Jis tai padarė.
Daugiareikšmis: þáliðin tíð	Hann hafði gert það.	Jis tai padarė.
Ateitis 1: framtíð	Hann mun gera það.	Jis tai padarys.
Ateitis 2: þáframtíð	Hann mun hafa gert það.	Jis tai padarys.
Sąlyginė nuotaika 1 Skildagatíð	Hann myndi gera það	Jis tai padarytų.
Sąlyginė nuotaika 2 Þáskildagatíð	Hann myndi hafa gert það	Jis būtų tai padaręs

Islandų kalboje ir raštuose pirmenybė teikiama preteritui. Perfektas dažniau vartojamas norint pasakyti, kad jau kažką padarėte (ég hef gert það) ir kad kažką darėte (ég hef verið að gera það).

Kaip matote, Skildagatíð ir Þáskildagatíð anglų kalboje nelaikomi laikais, bet subjektas

Ég gerði þetta í gær

Aš tai padariau vakar.

Ég fór í bíó í gær

Vakar nuėjau į kiną

Ég keypti mat áðan

Ką tik nusipirkau maisto

Ég hef gert þetta áður

Aš tai jau esu daręs anksčiau

Ég hef heimsótt í Skaftafell áður

Aš jau lankiausi Skaftafellyje anksčiau

Ég hef verið að reyna að ná í þig

Aš bandžiau su jumis susisiekti

Būtojo kartinio laiko veiksmažodis sudaromas su hafa ir praeities dalyviu. Kaip ir anglų kalboje, yra daug netaisyklingų praeities dalyvių.

læra, lærði, hef lært (taisyklingas)
išmokti, išmoko, išmoko

gera, gerði, hef gert (taisyklingas)
daryti, darė, padarė

sjá, sá, hef séð (netaisyklingas)
matyti, matė, matė

bíta, beit, hef bitið (netaisyklingas)
kąsti, įkąsti, įkando

fara, fór, hef farið (netaisyklingas)
eiti, ėjo, nuėjo

Angliškai tobulas apibūdina praeities patirtį. Islandų kalboje, kaip ir anglų kalboje, galite pridėti tokius terminus kaip þegar/nú þegar „jau“, nokkurn tíman „kada nors/bet kada“ arba áður „prieš“ toliau pabrėžti, kaip kas nors anksčiau atsitiko (arba neįvyko) praeityje, bet tai nėra būtina.

Ég hef lesið bókina. Aš perskaičiau knygą.

Ég hef nú þegar lesið bókina.

Knygą jau perskaičiau.

Hefur þú séð eldgos?

Ar matėte išsiveržimą?

Hefur þú séð eldgos áður?

Ar esate matę išsiveržimą prieš tai?

Hefur þú nokkurn tíman séð eldgos?
Ar kada nors matėte išsiveržimą?

Svarbu išmokti visus islandų kalbos veiksmažodžių laikus ir gebėti juos suprasti, tačiau didžioji dauguma kalbų vyksta esamuoju arba priešpaskutiniuoju laiku, o būsimasis laikas vos neatsilieka.

Atminkite, kad keturi iš šių šešių laikų naudoja pagalbinį veiksmažodį hafa arba munu. Būtina greitai įsiminti visas šių dviejų veiksmažodžių formas, nes jie naudojami taip dažnai.

Þið hafið aldrei komið á Seyðisfjörð
Jūs niekada nebuvote Seyðisfjörður.

Þið munuð aldrei koma á Seyðisfjörð.

Jūs niekada neatvyksite į Seyðisfjörður.