Pronunciation and Spelling

Abėcėlė

Lenkų kalboje yra garsų, raidžių ir jų derinių, kurių nėra kitose kalbose. Kai kurie iš jų yra panašūs į anglų kalbos garsus ir gali būti lengvai palyginami. Artimiausi atitikmenys pateikiami paskutiniame lentelės stulpelyje:

Lenkiška raidėLenkiškas pavyzdys Palyginama su:
(daugiausia anglų kalbos žodžiai)
LENKŲ ABĖCĖLĖ
aarbuzfather
ąkątbon (prancūzų kalbos žodis)
bbramaben
ccenacats (kai tariama greitai)
pizza (italų k.)
ććmacheese
ddomdog
eekranegg
ękęsfin (prancūzų kalbos žodis)
ffilmface
ggnuguitar
hhakhome
iigloeat
jjakyellow
kktokick
llaslamp
łłanwidow
mmocmake
nnoganeck
ńkońonion
piñata (ispaniškas žodis)
ooknowalk
ólódblue
ppanpen
qQuo vadis?
>(tik užsienio kalba)
queen
rrakperro (ispanų kalbos žodis)
ssensnake
śśniegsheep
ttakten
uulblue
vvice versavan
xtaxi (tik užsienio kalbos žodžiuose)taxi
ysyntin
zznakzebra
źźleAsia
żżonapleasure
RAIDŽIŲ DERINIAI:
czczarchop
ć=cićma, ci
(ć prieš priebalsį, ci prieš balsę)
cheese
szszafashop
ś=siśnieg
siny
(ś prieš priebalsį, si prieš balsę)
sheep
dzdzwonpads (kai tariama greitai)
unglajungle
dź=dziwig
dzień
(dź prieš priebalsį, dzi prieš balsį)
jeans
ń=nikończyć
niebo
(ń prieš priebalsį, ni prieš balsį)
onion
piñata (ispaniškas žodis)
ź=ziźle
ziemia
(ź prieš priebalsį, zi prieš balsę)
Asia
h=chhak
chory
home
ż=rzżona rzeka pleasure
u=óulblue

Viena iš svarbių tarimo taisyklių yra susijusi su akcento padėtimi lenkiškame žodyje. Dažniausiai jis tenka priešpaskutiniam skiemeniui (priešpaskutiniam skiemeniui), pvz.:

praw-do-po-do-bnie (prawdopodobnie – tikriausiai)
na-u-czy-ciel-ka (nauczycielka – mokytojas)
te-le-wi-zor (telewizor – televizorius)
kie-ro-wni-ca (kierownica – vairas)
dru-kar-ka (drukarka – spausdintuvas)
le-kar-ka (lekarka – gydytojas)
o-kno (okno - langas)
ta-ta (tata – tėtis)
dom (dom – namas)

Tai reiškia, kad visada turime skaičiuoti nuo žodžio pabaigos, jei žodis turi tris ar daugiau skiemenų. Jei žodis turi du skiemenis, akcentas tenka pirmajam skiemeniui; jei žodis turi vieną skiemenį, akivaizdu, kad jis yra akcentuojamas.

Ši taisyklė turi tam tikrų išimčių:

  • Prancūzų kalbos žodžiai: me-'nu
  • Akronimai: AGD [a-gie-'de]
  • Lotynų kalbos žodžiai: ma-te-'ma-ty-ka
  • Sudėtiniai skaitmenys: "dzie-więć-set
  • Veiksmažodžio daugiskaitos būtojo laiko formos: ku-'pi-liś-cie
  • Padalyvis: przy-'je-chał-by, po-je-'cha-li-byś-cie

Rašybos taisyklės

Nesvarbu, ar priebalsis turi „brūkšnelį“ virš jo (ć, ń, ś, ź), ar po jo yra balsė „i“, jis skleidžia tą patį garsą, tik rašyba skiriasi (ć, ń, ś, ź prieš priebalsius ci, ni, si, zi prieš balses).

Kai žodžio gale atsiranda priebalsių, yra nedidelis skirtumas, pvz. koń - koni, nić - nici; kiekvienoje iš porų antrajame žodyje garsas „i“ yra daug ilgesnis ir jį galime lengvai išgirsti, nes jis sudaro atskirą žodžio balsę (ko-ni, ni-ci).

Galbūt pastebėjote, kad tarp kai kurių raidžių yra lygybės ženklas. Tai nereiškia, kad nėra jokio skirtumo, kurią iš jų vartojame, čia sutampa tik tarimas. Tai nėra dažna situacija, tačiau kartais raidės pakeitimas gali pakeisti reikšmę, pavyzdžiui, morze / może (jūra / galbūt), hart / chart (tvirtybė / greitakalbis) ir pan. Kitais atvejais gali būti sunku prisiminti, kurią raidę reikėtų vartoti, bet yra ir tam tikrų taisyklių, pvz.:

h/ch:

  • Po raidės "s" rašome "ch".
  • Žodžių galūnėse rašome "ch" (išimtis: druh).
  • Vartojame "ch", kai kitose to paties žodžio formose yra "sz", pvz., mucha-muszka.
  • Žodį "h" vartojame tada, kai kitoje to paties žodžio formoje arba tos pačios šeimos žodyje yra "g, ż, z, d", pvz., druh - drużyna.

ż/rz:

  • Po b, p, d, t, g, k, ch, j, w, pvz., aušra, medis, traškesys, skrebučiai, krūmas, krienai, virtis (išimtys: bitė, kviečiai, buksmedis; išimtys yra ir lyginamieji bei aukštesnieji būdvardžiai: geresnis, gražiausias ir t. t.).
  • Vartojame "rz", kai kitose to paties žodžio formose yra "r", pvz., lekarz - lekarka, rower - rower, dworzec - dworca ir t. t.
  • Kai kuriose žodžių galūnėse vartojame „rz“: -arz, -erz, -mierz, -mistrz, pvz. piłkarz, szermierz, ciśnieniomierz, zegarmistrz ir kt.
  • Mes naudojame „ż“, kai kitose to paties žodžio formose turime „g, dz, h, z, ź, s“, pvz. każę - kazać, niżej - nisko.
  • Mes naudojame „ż“ po „l, ł, r, n“, pvz. lżej, oranżada ir kt.

ó/u:

  • Žodžių pradžioje vartojame „u“: ulica, ugryźć, usterka (išimtys: ósmy, ówdzie).
  • „u“ vartojame šiose žodžių galūnėse: -un, -unek, -uchna, -uszka, -uszek, -uch, -us, -usia (pvz., opiekun, szacunek, fartuszek, córusia)
  • Mes naudojame „u“ veiksmažodžiuose, kurie baigiasi -uję, -ujesz ir kt., pvz. pracuję, kupują (infinityvo formos baigiasi -ować, pvz., kupować, pracować).
  • Mes naudojame „ó“, kai kitose to paties žodžio formose turime „o, e, a“, pvz. róg – rogi, wiózł – wiezie, powtórzyć – powtarzać.
  • „ó“ vartojame žodžiuose, kurie baigiasi -ów, -ówka, -ówna, pvz. studentów, pocztówka, Nowakówna (išimtys: skuwka, zasuwka).