Pronunciation and Spelling
Abėcėlė
Lenkų kalboje yra garsų, raidžių ir jų derinių, kurių nėra kitose kalbose. Kai kurie iš jų yra panašūs į anglų kalbos garsus ir gali būti lengvai palyginami. Artimiausi atitikmenys pateikiami paskutiniame lentelės stulpelyje:
Lenkiška raidė | Lenkiškas pavyzdys | Palyginama su: (daugiausia anglų kalbos žodžiai) |
---|---|---|
LENKŲ ABĖCĖLĖ | ||
a | arbuz | father |
ą | kąt | bon (prancūzų kalbos žodis) |
b | brama | ben |
c | cena | cats (kai tariama greitai) pizza (italų k.) |
ć | ćma | cheese |
d | dom | dog |
e | ekran | egg |
ę | kęs | fin (prancūzų kalbos žodis) |
f | film | face |
g | gnu | guitar |
h | hak | home |
i | iglo | eat |
j | jak | yellow |
k | kto | kick |
l | las | lamp |
ł | łan | widow |
m | moc | make |
n | noga | neck |
ń | koń | onion piñata (ispaniškas žodis) |
o | okno | walk |
ó | lód | blue |
p | pan | pen |
q | Quo vadis? >(tik užsienio kalba) | queen |
r | rak | perro (ispanų kalbos žodis) |
s | sen | snake |
ś | śnieg | sheep |
t | tak | ten |
u | ul | blue |
v | vice versa | van |
x | taxi (tik užsienio kalbos žodžiuose) | taxi |
y | syn | tin |
z | znak | zebra |
ź | źle | Asia |
ż | żona | pleasure |
RAIDŽIŲ DERINIAI: | ||
cz | czar | chop |
ć=ci | ćma, cień (ć prieš priebalsį, ci prieš balsę) | cheese |
sz | szafa | shop |
ś=si | śnieg siny (ś prieš priebalsį, si prieš balsę) | sheep |
dz | dzwon | pads (kai tariama greitai) |
dż | dżungla | jungle |
dź=dzi | dźwig dzień (dź prieš priebalsį, dzi prieš balsį) | jeans |
ń=ni | kończyć niebo (ń prieš priebalsį, ni prieš balsį) | onion piñata (ispaniškas žodis) |
ź=zi | źle ziemia (ź prieš priebalsį, zi prieš balsę) | Asia |
h=ch | hak chory | home |
ż=rz | żona rzeka | pleasure |
u=ó | ul | blue |
Viena iš svarbių tarimo taisyklių yra susijusi su akcento padėtimi lenkiškame žodyje. Dažniausiai jis tenka priešpaskutiniam skiemeniui (priešpaskutiniam skiemeniui), pvz.:
praw-do-po-do-bnie (prawdopodobnie – tikriausiai)
na-u-czy-ciel-ka (nauczycielka – mokytojas)
te-le-wi-zor (telewizor – televizorius)
kie-ro-wni-ca (kierownica – vairas)
dru-kar-ka (drukarka – spausdintuvas)
le-kar-ka (lekarka – gydytojas)
o-kno (okno - langas)
ta-ta (tata – tėtis)
dom (dom – namas)
Tai reiškia, kad visada turime skaičiuoti nuo žodžio pabaigos, jei žodis turi tris ar daugiau skiemenų. Jei žodis turi du skiemenis, akcentas tenka pirmajam skiemeniui; jei žodis turi vieną skiemenį, akivaizdu, kad jis yra akcentuojamas.
Ši taisyklė turi tam tikrų išimčių:
- Prancūzų kalbos žodžiai: me-'nu
- Akronimai: AGD [a-gie-'de]
- Lotynų kalbos žodžiai: ma-te-'ma-ty-ka
- Sudėtiniai skaitmenys: "dzie-więć-set
- Veiksmažodžio daugiskaitos būtojo laiko formos: ku-'pi-liś-cie
- Padalyvis: przy-'je-chał-by, po-je-'cha-li-byś-cie
Rašybos taisyklės
Nesvarbu, ar priebalsis turi „brūkšnelį“ virš jo (ć, ń, ś, ź), ar po jo yra balsė „i“, jis skleidžia tą patį garsą, tik rašyba skiriasi (ć, ń, ś, ź prieš priebalsius ci, ni, si, zi prieš balses).
Kai žodžio gale atsiranda priebalsių, yra nedidelis skirtumas, pvz. koń - koni, nić - nici; kiekvienoje iš porų antrajame žodyje garsas „i“ yra daug ilgesnis ir jį galime lengvai išgirsti, nes jis sudaro atskirą žodžio balsę (ko-ni, ni-ci).
Galbūt pastebėjote, kad tarp kai kurių raidžių yra lygybės ženklas. Tai nereiškia, kad nėra jokio skirtumo, kurią iš jų vartojame, čia sutampa tik tarimas. Tai nėra dažna situacija, tačiau kartais raidės pakeitimas gali pakeisti reikšmę, pavyzdžiui, morze / może (jūra / galbūt), hart / chart (tvirtybė / greitakalbis) ir pan. Kitais atvejais gali būti sunku prisiminti, kurią raidę reikėtų vartoti, bet yra ir tam tikrų taisyklių, pvz.:
h/ch:
- Po raidės "s" rašome "ch".
- Žodžių galūnėse rašome "ch" (išimtis: druh).
- Vartojame "ch", kai kitose to paties žodžio formose yra "sz", pvz., mucha-muszka.
- Žodį "h" vartojame tada, kai kitoje to paties žodžio formoje arba tos pačios šeimos žodyje yra "g, ż, z, d", pvz., druh - drużyna.
ż/rz:
- Po b, p, d, t, g, k, ch, j, w, pvz., aušra, medis, traškesys, skrebučiai, krūmas, krienai, virtis (išimtys: bitė, kviečiai, buksmedis; išimtys yra ir lyginamieji bei aukštesnieji būdvardžiai: geresnis, gražiausias ir t. t.).
- Vartojame "rz", kai kitose to paties žodžio formose yra "r", pvz., lekarz - lekarka, rower - rower, dworzec - dworca ir t. t.
- Kai kuriose žodžių galūnėse vartojame „rz“: -arz, -erz, -mierz, -mistrz, pvz. piłkarz, szermierz, ciśnieniomierz, zegarmistrz ir kt.
- Mes naudojame „ż“, kai kitose to paties žodžio formose turime „g, dz, h, z, ź, s“, pvz. każę - kazać, niżej - nisko.
- Mes naudojame „ż“ po „l, ł, r, n“, pvz. lżej, oranżada ir kt.
ó/u:
- Žodžių pradžioje vartojame „u“: ulica, ugryźć, usterka (išimtys: ósmy, ówdzie).
- „u“ vartojame šiose žodžių galūnėse: -un, -unek, -uchna, -uszka, -uszek, -uch, -us, -usia (pvz., opiekun, szacunek, fartuszek, córusia)
- Mes naudojame „u“ veiksmažodžiuose, kurie baigiasi -uję, -ujesz ir kt., pvz. pracuję, kupują (infinityvo formos baigiasi -ować, pvz., kupować, pracować).
- Mes naudojame „ó“, kai kitose to paties žodžio formose turime „o, e, a“, pvz. róg – rogi, wiózł – wiezie, powtórzyć – powtarzać.
- „ó“ vartojame žodžiuose, kurie baigiasi -ów, -ówka, -ówna, pvz. studentów, pocztówka, Nowakówna (išimtys: skuwka, zasuwka).