Nouns

Daiktavardis (substantiv) švedų kalboje yra toks pat kaip ir anglų kalboje. Švedų kalboje yra dviejų tipų daiktavardžiai: en-žodžiai (en penna – rašiklis) ir ett-words (ett äpple – obuolys). Maždaug du trečdaliai visų daiktavardžių yra bendrieji žodžiai. Deja, nėra taisyklių, nustatančių, ar žodis yra en ar ett.

Vienaskaita

Neapibrėžtoji forma

Neapibrėžta forma yra tokia pati, kaip ir paminėta aukščiau. Artikeliai en ir ett naudojami panašiai kaip angliškasis artikelis a.

  1. Jag har en penna. – Turiu rašiklį.
  2. Jag äter ett äpple. – Valgau obuolį.
  3. Jag bor i ett hus. – Aš gyvenu name.
Baigtinė forma

Anglų kalboje tam tikros formos atitikmuo būtų artikelio the vartojimas. Galutinę formą sudarome perkeldami artikelio formą į žodžio galą:

-en (-n po balsės) en-žodžiams: banken (bankas), kursen (kursas), pennan (rašiklis).
-et (-t po balsės) ett-žodžiams: huset (namas), universitetet (universitetas), äpplet (obuolys).

Atkreipkite dėmesį:

En-žodžiai, kurie baigiasi -el ir -er: en cykel → cykeln (dviratis), en vinter → vintern: (žiema).
Ett žodžiai, kurie baigiasi -el, -er ir -en: ett exempel → exemplet: (pavyzdys), ett fönster → fönstret (langas), ett tecken → tecknet (ženklas).

Skaičiuojamieji daiktavardžiai

Nesuskaičiuojami daiktavardžiai neturi neapibrėžtos formos artikelio (pvz., kaffe – kava, öl – alus, socker – cukrus).

  1. Jag dricker kaffe. – Geriu kavą.
  2. Jag tar socker i kaffet. – Aš geriu cukrų su kava. (←Apibrėžta forma jie veikia kaip ir kiti daiktavardžiai.)
Vienaskaita
Neapibrėžtoji formaBaigtinė forma
en penna (rašiklis)
en bok (knyga)
en lampa (lempa)
en katt (katė)
pennan
boken
lampan
katten
}
ett hus (namas)
ett äpple (obuolys)
ett fönster (langas)
ett bibliotek (biblioteka)
huset
äpplet
fönstret
biblioteket

Daugiskaita

Neapibrėžtas

Švedų kalboje yra penkios daugiskaitos galūnės.

  1. -arba: en-žodžiai, kurie baigiasi -a
  2. -ar: daug vienaskiemenių en-žodžių (bet ne visi), kurie baigiasi priebalsiu;en-žodžiai, kurie baigiasi - e;
    en-žodžiai, kurie baigiasi -el, -er, -en;
    en-žodžiai, kurie baigiasi -ing/-ning.
  3. -er/r: en-žodžiai su kirčiu žodžio pabaigoje;en-žodžiai, kurie baigiasi -nad, -het, -skap, -else;
    vienas-žodžiai, kurie baigiasi -eri, -ori, -eum, -ium.
  4. -n: ett-žodžiai, kurie baigiasi balse.
  5. Be galo: ett - žodžiai, kurie baigiasi priebalsiu; en – žodžiai, kurie baigiasi -are ir -ande
Papildomi priedaiVienaskaitaDaugiskaita
1. -oren flicka (mergina)
en penna (rašiklis)
två flickor
två pennor
2. -ar en buss (autobusas)
en stol (kėdė)
en pojke (berniukas)
en nyckel (raktas)
en tidning (laikraštis)
två bussar
två stolar
två pojkar
två nycklar
två tidningar
3. -er/ren balkong (balkonas)
en student (studentas)
en händelse (įvykis)
en månad (mėnuo)
ett Museum (muziejus)
ett konditori (konditerijos parduotuvė)
två balkonger
två studenter
två händelser
två månader
två museer
två konditorier
4. -nett äpple (obuolys)
ett suddgummi (trintukas)
två äpplen
två suddgummin
5. -ett universitet (universitetas)
ett barn (vaikas)
en lärare (mokytojas)
två universitet
två barn
två lärare
Aiškus

1-3. En-žodžiai , kurių daugiskaita turi galūnes -arba, -ar, -er, gauna galūnę -na.
4. Ett-žodžiai, kurių daugiskaita turi galūnę -n, gauna galūnę -a.
5. Ett-žodžiai, kurie yra vienodi vienaskaitoje ir daugiskaitoje, gauna galūnę -en.

Neapibrėžtoji daugiskaita Konkreti daugiskaita
1. blommarba (gėlės)blommorna
2. höstar (rudenį)höstarna
3. affärer (parduotuvės)affärerna
4. nuotraukan (nuotraukos)fotona
5. universitet (universitetai)universiteten

Nereguliarūs

Kai kurie įprasti netaisyklingi daiktavardžiai:

Vienaskaitos neapibrėžtasis skaitvardisVienaskaita Baigtinė formaDaugiskaita Neapibrėžtasis skaitvardisDaugiskaita Baigtinis skaitvardis
en bok (knyga)bokenböckerböckerna
en bror (brolis)brodernbröderbröderna
en dotter (dukra)dotterndöttrardöttrarna
en fot (pėda)fotenfötterfötterna
en hand (ranka)handenhänderhänderna
ett land (šalis)landetländerländerna
en man (vyras)mannenmänmännen
en mus (pelė)musenmössmössen
muziejus (muziejus)museetmuseermuseerna
en sko (batas)skonskorskorna
en son (sūnus)sonensönersönerna
en stad (miestas)stadenstäderstäderna
en tand (dantis)tandentändertänderna
viena akis (akis)ögatögonögonen
an ear (ausis)öratöronöronen

Giminės

Giminė sudaroma prie atitinkamo daiktavardžio ar vardo pridedant -s:

  1. Sveriges huvudstad – Švedijos sostinė
  2. Elins syster – Elinos sesuo

Jei žodis baigiasi -s, -x arba -z, jam visai nereikia galūnių:

  1. Mattias dotter - Mattiaso duktė
  2. Schweiz huvudstad - Šveicarijos sostinė