Verbs

Švedų kalbos veiksmažodžiai yra labai lengvi, net lengvesni nei anglų kalbos. Jie yra vienodi kiekviename laike ir nesikeičia priklausomai nuo asmens ar skaičiaus. Yra keturios veiksmažodžių grupės:

1-3 grupės veiksmažodžiai yra taisyklingi (kartais vadinami silpnaisiais), o 4 grupė - netaisyklingi (arba stiprieji) veiksmažodžiai.

Imperatyvas

Nuo šios formos pradedate kurti visas kitas veiksmažodžio formas. Imperatyvą vartojate duodami įvairius įsakymus.

Lyssna! – Klausykite!

Stäng fönstret! – Uždarykite langą!

Las texten! – perskaitykite tekstą!

Tro mig! – Patikėk manimi!

Skriv! - Rašykite!

Įsakomasis veiksmažodis taip pat yra veiksmažodžio kamienas, pagrindinė forma.

Sujungimas: Veiksmažodžiai: taisyklingieji (silpnieji) veiksmažodžiai

GrupėĮsakomasis žodis (kilmininkas)Baigiamoji nuosaka (kamienas + -a)Dabartis(kamieno + -r/-er)Praeitis (kamienas + -de)Viršutinė padėtis(kamienas + -t)
1.Arbeta!
Fråga!
*att arbeta (į darbą)
att fråga (paklausti)
arbetar
frågar
arbetade
frågade
(har/hade) arbetat
(har/hade) frågat
2a.Ring! Stäng!att ringa (skambinti)
att stänga (uždaryti)
ringer
stänger
ringde
stängde
(har/hade) ringt
(har/hade) stängt
2b.Läs!
Köp!
**Kör!
att läsa (skaityti)
att köpa (pirkti)
att köra (vairuoti)
läser
köper
r
läste
köpte
körde
(har/hade) läst
(har/hade) köpt
(har/hade) kört
3.Tro!
Må!
att tro (tikėti)
att må (jausti)
tror
r
trodde
dde
(har/hade) trott
(har/hade) mått

*Pastaba: -a nedvigubinama infinityvinėje formoje.

* Kai kurių antrosios eilės veiksmažodžių esamojo laiko forma ir esamojo laiko forma yra vienodos. Norint sudaryti veiksmažodžio esamojo laiko formą, nepridedama papildoma -r arba -er.

2 grupė yra padalinta į dvi grupes: žodžius, kurie baigiasi balsiniais priebalsiais, ir žodžius, kurie baigiasi bebalsiais priebalsiais -k, -p, -s, -t, arba -x..

Keletas 2 grupės veiksmažodžių tipų turi šiek tiek kitokius dėsningumus:

  • Veiksmažodžiai, kurių kamienai baigiasi -d arba -t, pridėkite tik -e į būtąjį laiką ir palikite -d/ -t gulint:
    använd - att använda (naudoti) - använder - använde - använt
    gift – att gifta (tuoktis) – dovanotojas – gifte – gift
  • Veiksmažodžiai, kurių kamienai baigiasi -mm ir -nn, prieš pridedant -de, nuleidžiami m arba nbūtajame laike ir -t gulint:
    glöm - att glömma (užmiršti) - glömmer - glömde - glömt
    nn - att känna (jausti) - känner - kände - känt
  • Veiksmažodžiai, kurių kamienai baigiasi trumpais ä arba ö su papildomu -j įnagininku ir esamuoju laiku, atmeskite -j ir turi ilgą balsę kitais laikais:
    välj - att välja (pasirinkti) - väljer - valde - valt

Sujungimas: Stiprieji veiksmažodžiai

4 grupei priklauso stiprieji veiksmažodžiai. Jie labai įvairūs, todėl kartais, kaip ir anglų kalboje, lengviau įsiminti skirtingas laikų formas, o ne šabloną.

4 grupėImperatyvasInfinityvasDabartisPraeitisViršutinė padėtis
i-e-i
(ilgas i)
Skriv!
Skrik!
Bli!
att skriva (rašyti)
att skrika (rėkti)
att bli (tapti)
skriver
skriker
blir
skrev
skrek
blev
skrivit
skrikit
blivit
i-a-u
(trumpas i)
Drick!
Sitta!
Finns!
att dricka (gerti)
att sitta (sėdėti)
(att) finnas (egzistuoti)
dricker
sitter
finns
drack
satt
fanns
druckit
suttit
funnits
y-ö-uFlyg!
Frys!
Kryp!
att flyga (skristi)
att frysa (sušalti)
att krypa (šliaužti)
flyger
fryser
kryper
flög
frös
kröp
flugit
frusit
krupit
ju-ö-uSjung!
Bjud!
Njut!
att sjunga (dainuoti)
att bjuda (kviesti)
att njuta (mėgautis)
sjunger
bjuder
njuter
sjöng
bjöd
njöt
sjungit
bjudit
njutit

Kai kurie kiti modeliai:

ImperatyvasInfinityvasDabartisPraeitisViršutinė padėtis
Dra! att dra (traukti)drardrogdragit
Bär! att bära (nešti)bärbarburit
Kom! att komma (ateiti)kommerkomkommit
Ät! att äta (valgyti)äteråtåtit
Var! att vara (būti)ärvarvarit

Netaisyklingieji veiksmažodžiai

Netaisyklingieji veiksmažodžiai neatitinka jokio modelio ir jų reikia mokytis atskirai. Kai kurie iš jų:

ImperatyvasInfinityvasDabartisPraeitisViršutinė padėtis
Betala!
Koka!
att betala (žaisti)
att koka (virti)
betalar
kokar
betalade/betalte
kokade/kokte
(har/hade) betalt
(har/hade) kokt
Gör!
Ha!
-
-
Säg!
Vet!
-
att göra (daryti)
att ha (turėti)
att kunna (galėti)
att skola (valia)
att säga (pasakyti)
att veta (žinoti)
att vilja (norėti)
gör
har
kan
ska
säger
vet
vill
gjorde
hade
kunde
skulle
sa(de)
visste
ville
(har/hade) gjort
(har/hade) haft
(har/hade) kunnat
(har/hade) skolat
(har/hade) sagt
(har/hade) vetat
(har/hade) velat
Be!
Dö!
Få!
Ge!
Gå!
Le!
Se!
Stå!
att be (prašyti)
att dö (mirti)
att få (gauti)
att ge (duoti)
att gå (eiti)
att le (šypsoti)
att se (matyti)
att stå (stovėti)
ber
dör
får
ger
går
ler
ser
står
bad
dog
fick
gav
gick
log
såg
stod
(har/hade) bett
(har/hade) dött
(har/hade) fått
(har/hade) gett
(har/hade) gått
(har/hade) lett
(har/hade) sett
(har/hade) stått

Neigimas

Jei norite, kad sakinys būtų neigiamas, po veiksmažodžio pridėkite žodį inte:

  1. Jag äter inte. - Aš nevalgau
  2. Han talar inte svenska. - Jis nekalba švediškai.

Ateitis

Būsimasis laikas išreiškiamas atskiru žodžiu ska (bus), o infinityvas - be pažyminio:

  • Jag ska arbeta. - Aš dirbsiu.
  • De ska läsa. – jie skaitys.

Kitas būdas išreikšti ateitį yra naudoti kommer att (einant į):

  • Du kommer att skriva. – Jūs ketinate rašyti.
  • Vi kommer inte att sova. – Mes nemiegame.

Trečias būdas išreikšti ateitį - vartoti esamąjį laiką su laiko nuoroda:

  • Gerb. Arbetar imorgon. – Ji rytoj dirbs.
  • Ni har ett möte imorgon. – rytoj turite susitikimą.

Pagalbiniai veiksmažodžiai

Pagalbiniai (modaliniai) veiksmažodžiai paprastai derinami su veiksmažodžio infinityvu.

Dažniausiai pasitaikantys pagalbiniai veiksmažodžiai yra šie:
brukar (paprastai ką nors daryti) - Jag brukar läsa tidningen. - Paprastai skaitau laikraštį.
får (leista, gali) - Han får inte röka. - Jam neleidžiama rūkyti.
kan (galėti, gali) - Du kan prata svenska. - Galite kalbėti švediškai.
måste (turi, privalo) - Vi måste äta. - Mes turime valgyti.
vill (galiu, noriu) – Jag vill köpa en väska. – Noriu nusipirkti krepšį.
behöver (reikia) – Du behöver gå hem. – Jums reikia grįžti namo.