Asmeniniai įvardžiai (aš, ji, jie ir kt.)

Vietnamiečių asmeninės įvardžiai yra unikalūs savo lankstumu, atspindinčiu socialinę hierarchiją, santykius ir pagarbą jų vartojime. Pagrindiniai įvardžiai turėtų būti mokomasi nuo pradžių. Žinoma, galite sukurti savo pirmuosius sakinius su generiniais įvardžiais, tokiais kaip Tôi (aš) ir Bạn (tu), ir taip, jie tinka daugumai situacijų. Tačiau greitai suprasite, net labai paprastuose medžiagoje ir dialoguose, kad jie retai naudojami pokalbiuose. Nepaisydami to, paveiksite ne tik savo pačių išraišką, bet ir supratimą. Iš tiesų, jei nežinosite įprastų įvardžių, kuriuos iš tikrųjų naudoja žmonės, nesuprasite, kas kam kalba ir apie ką. Vietnamese įvardžius žiūrėkite kaip į patį svarbiausią kitos kalbos gramatiką.

Vietnamiečių įvardžių, tokių kaip "anh," "chị," "em," "cô," "chú," "thầy," ir "cô" supratimas ir teisingas vartojimas yra labai svarbus kasdienėje ir edukacinėje aplinkoje, nes jie atspindi kalbėtojo pagarbą ir pripažinimą socialinei hierarchijai, amžiui ir santykiui su klausytoju.

• Tôi (aš) - Neutralus ir plačiai naudojamas, nepaisant jūsų pašnekovo socialinės padėties.
  • Pavyzdys: "Tôi thích đọc sách." (Aš mėgstu skaityti knygas.)
• Bạn (tu) - Draugiškas ir mandagus, tinkamas bendraamžiams ar tos pačios amžiaus grupės žmonėms. Jis yra universalus ir plačiai naudojamas kasdienėje kalboje.
  • Pavyzdys: "Bạn thích đọc sách." (Tu mėgsti skaityti knygas.)

Tačiau, kai tik žmonės sužino geresnį būdą kreiptis vienas į kitą remiantis amžiumi ir socialine padėtimi, jie dažnai nustoję vartoti Tôi ir Bạn. Žemiau pateikiami keli paprasti pavyzdžiai, kuriuos matysite visur. Tiesiog žinokite, kad vietnamiečių įvardžių yra daug daugiau nei šie, ir nenusiminkite, kai susidursite su jų įvairove!

• "Anh" (vyresnis brolis) ir "Chị" (vyresnė sesuo): Naudojama kreipiantis su pagarba į vyresnius žmones nei jūs. Tai rodo mandagumą ir jų vyresniškumo pripažinimą.
  • Pavyzdys: "Anh có khỏe không?" (Kaip laikotės, vyresnysis broli?)
  • Pavyzdys: "Chị đi đâu?" (Kur eini, vyresnė sesuo?)
• "Em" (jaunesnis brolis/sesuo): Naudojama vyresniems žmonėms, kai kreipiasi į jaunesnius. Tai meilu ir pagarbu.
  • Pavyzdys: "Em ăn cơm chưa?" (Ar jau pavalgėte, jaunas brolau/sesuo?)
• "Cô" (teta) ir "Chú" (dėdė): Skirta vidutinio amžiaus suaugusiems. Šie terminai naudojami žmonėms, kurie yra maždaug jūsų tėvų amžiaus.
  • Pavyzdys: "Cô thích món này không?" (Ar jums patinka šis patiekalas, teta?)
  • Pavyzdys: "Chú đến từ đâu?" (Iš kur esi atvykęs, dėde?)
• Švietimo kontekstas
  • "Thầy" (mokytojas, vyras) ir "Cô" (mokytoja, moteris): Išreiškia pagarbą mokytojams. Tai formalus jų vaidmens ir kompetencijos pripažinimas. Studentas dažnai nurodo save kaip 'em', tačiau su suaugusiais mokiniais (pvz., su privačiais mokytojais) galite naudoti minėtus pranešimus pagal amžių ir lytį.
    • Pavyzdys: "Thầy giảng bài rất hay." (Mokytojas labai gerai paaiškina pamoką.)
    • Pavyzdys: "Cô có thể giúp em với bài tập này không?" (Ar galite man padėti su šiuo namų darbu, mokytojas?)

Pagrindinės nuostatos

• Santykis virš taisyklių: Įvardžių pasirinkimas vietnamiečių kalboje labiau susijęs su santykių dinamika nei su griežtomis taisyklėmis. Kas viename kontekste gali būti formalus, gali būti laikomas pernelyg tolimu kitame kontekste.
• Lankstumas ir kontekstas: Įvardžių naudojimo lankstumas reiškia, kad besimokantieji turi būti dėmesingi kontekstui ir užuominoms iš tų, su kuriais jie bendrauja.
• Kultūrinis jautrumas: Atidus įvardžių naudojimas ne tik apie gramatiką; tai taip pat kultūrinės pagarbos ir supratimo forma.